Gegužės 3 d., 19
val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pirmą kartą
Lietuvoje pristato mongolų tautybės menininko Otgonbayar Ershuu, taip
pat žinomo meniniu vardu OtGO, personalinę tapybos parodą „AMITAN“
(„Gyvūnai“). Per tradicinės mongolų tapybos technikas ir šiuolaikinio
meno kalbą autorius atveria savo gyvastingą kūrybinį pasaulį bei
leidžia priartėti prie stepėmis nuklotų gimtųjų kraštų, nemažiau
turtingų ir savo unikaliu kultūriniu paveldu.
Paroda vyks iki
gegužės 29 d.
Dailėtyrininkas
dr. Vidas Poškus:
OtGO – tikrasis
vardas OtGONBAYAR Ershuu – Ulan Batore gimęs (1981),
jaunystės metus praleidęs, klasikinės–tradicinės tapybos pagrindus čia
įgijęs menininkas ir kuratorius šiuo metu reziduoja Berlyne
(čionykščiame Universität der Künste yra įgytas magistro laipsnis), ir
yra vienas reikšmingiausių Mongolijos meno ambasadorių Vakaruose.
Iki šiol mūsuose
veikiant tam tikriems kolektyvinės patirties štampams,
vaizduotė nenumaldomai piešia bekraštėmis stepėmis klajojančius nomadus
ar horizonte išskleistas jų jurtas, smilkalų miglos ir gerklinio
giedojimo apgaubtus budistinius vienuolynus arba ritmiškų apeiginio
būgno dūžių užhipnotizuotas šamaniškas apeigas. Kita vertus, net ir
stereotipai turi tam tikrą pagrindą, – juolab kad OtGO yra puikiai
perpratęs tokių dailės žanrų kaip tanka, o ir mongol zurag, paslaptis.
Ir visa tai organiškai supynę su šiuolaikinio meno kalbos priemonėmis.
OtGO, visų
pirma, yra tapytojas. Jis naudoja drobę kaip vaizdų kūrimo
pagrindą ir spalvą kaip esminę priemonę. Kalbant apie išraiškos būdus –
tai ir abstrakti, austus kilimus ar kaligrafinius pratimus šiek tiek
primenanti, aliuzijų su širmomis turinti ryškiaspalvė struktūra, ir
abstrakčiais siluetais virstantys ženklai – nuo skaičių ir rašmenų iki
augalinių ir žmogiškųjų pavidalų. Iš jų susidėlioja ornamentuotos, tuo
pačiu – natūraliu gyvumu alsuojančios kompozicijos, primenančios
šimtais gėlių žiedų pasipuošusias bekraštes pavasario pievas. Begalybės
pojūtis OtGO kūryboje veikia kaip viena esminių estetinių ir
egzistencinių kategorijų. Viena vertus, patys paveikslai, būdami
stačiakampių formatų, yra begaliniai, tįstantys iki menamos horizonto
linijos. Tai yra, fiziškai žiūrovo akis savo kelionę baigia ties
šoninėmis ar apatine, viršutine drobių briaunomis, tačiau mintis gali
keliauti kur kas toliau. Vaizduojama figūra (gestikuliuojantis žmogus,
besiplaikstantis gyvūnas) taip pat iškeliauja iš už vaizduojamosios
realybės į menamą. Iš kitos pusės, nesibaigiantis yra ir laikas OtGO
darbuose. Čia vyksta veiksmas, ir tas judesys, tarsi nuolat kartojamas
ritualas, neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jis tiesiog buvo, yra,
bus.
Spalva menininko
kūryboje veikia kaip simbolinis kodas ir kaip emocinio
poveikio instrumentas. Pačias gaivališkiausias jusles veikia mėlynos
intensyvumas, raudonos skvarbumas, geltonos aitrumas, juodos
neutralumas. Bandant perprasti („nulaužti“) koloristinį kodą, tiesiog
būtina kaip šifro raktą pasitelkti bet kurią gryna spalva nupieštą
figūrą. Nesvarbu, kas tai bebūtų – žmogus, gyvūnas (o žmogus,
pagal autorių, juk irgi yra gyvūnas – jo tik siluetas šiek tiek
kitoks...) ar tiesiog skaičius; savo kontūru ir poza, kruopščiai ir
atidžiai užteptu, tiesiog nudažytu kūnu jis skelbia, kad gyvenimas,
kaip ir visa kūrinija, yra gražus ir vien jau tuo turi prasmę.
OtGO AMITAN – GODÒ
gallery. photo by Jurgita Kunigiskyte
APIE AUTORIŲ:
OtGONBAYAR
Ershuu, taip pat žinomas meniniu vardu OtGO, gimė 1981 m.
Ulan Batore, Mongolijoje. Autoriaus talentas buvo atrastas anksti - jau
15 metų jis buvo surengęs personalinių parodų. Ulan Batore studijavo
tradicinę mongolų tapybą (1996–1998). Po studijų šešerius metus paskyrė
savarankiškam tradicinės mongolų miniatiūrų tapybos studijavimui,
kartkartėmis dirbdamas restauratoriumi tiriamosiose kelionėse po
istorines Mongolijos vietas.
Įvairių
technikų, miniatiūrinės tapybos ikonografijos, o taip pat
dvasinių pamatų OtGO mokėsi budistų-lamaistų vienuolynuose (1998–2004).
Tuo metu visus tapybos reikmenis pradėjo gamintis pats. Tapo Thangka
tapybos meistru; kaip sako autorius, jam tai yra daugiau filosofija nei
rankų darbas. Naudodamas ploniausius teptukus ir be jokių optinių
pagalbinių priemonių OtGO ant mažiausių formatų tapė šimtus Budų,
Bodhisatvų ir šventųjų filigrano ornamentu, drobes gruntuodamas suodžių
ir pieno degtinės mišiniu, o spalvas išgaudamas mineralų ir augalinių
pigmentų mišiniu, surištu su jako odos pasta.
2007–2010 m.
studijavo Berlyno menų universiteto Meno institute, kurį
baigė menų magistro laipsniu. Po studijų OtGO atidarė pirmąjį
Mongolijos kultūros centrą Berlyne (2010–2013) ir įkūrė galeriją ZURAG
Berlin (2010–2014). Tai pirmoji galerija, kurią įkūrė ir valdo mongolas
už Mongolijos ribų.
2015 m. OtGO
buvo apdovanotas „GRAND PRIX“ Tarptautinėje tapybos
bienalėje Kišiniove, Moldovoje. Nuo 2018 m., paraleliai vykdydamas savo
meninę veiklą, OtGO savanorystės pagrindais dirba kaip Nacionalinės
Mongolijos dailės galerijos vyriausiasis kuratorius bei yra atsakingas
už užsienio reikalus. 2019 m. dalyvavo Berlyno menų universiteto
projekte „Curating“ ir gavo universiteto sertifikatą.
OtGO darbai
eksponuoti Japonijoje, Švedijoje, Prancūzijoje,
Nyderlanduose, Indijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Moldovoje, Lenkijoje,
Rumunijoje, Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Singapūre,
Sakartvele, Vokietijoje ir Mongolijoje.
Autoriaus darbų
yra įvairių muziejų, institucijų ir privačiose
kolekcijose, tarp kurių: Mongolijos nacionalinė dailės galerija (Ulan
Batoras, Mongolija), Nacionalinis dailės muziejus Moldovoje, Ulan
Batoro Mongolijos dailės muziejus, HSBC (Honkongo ir Šanchajaus
bankininkystės korporacija), Senoji Baruto pilis Vokietijoje,
Mongolijos ambasada Vokietijoje ir kt. Ypač didelis (720 x 420 cm) meno
kūrinys eksponuojamas „Best Western Premier Tuushin“ viešbučio fojė
Ulan Batore, Mongolijoje.
Šiuo metu
autorius gyvena tarp Berlyno ir Ulan Batoro.
- - -
Galerijos
adresas: Malūnų g. 6A-12, Vilnius LT-01200.
Galerijos darbo
laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00